Bankroto bylos iškėlimas
Bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su viešuoju interesu – nemokios įmonės eliminavimu iš rinkos. Dėl to įstatymas numatė atitinkamą bankroto procedūros tvarką.
Bankroto bylą įmonei gali inicijuoti kreditoriai, įmonės savininkas, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, administracijos vadovas arba likvidatorius, kuris vykdo įmonės likvidavimą kitais įstatymų numatytais būdais.
Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio nuostatos atskleidžia anksčiau minėtos nemokumo sąvokos turinį, t.y. numato pagrindus, kuriems esant galima kelti bankroto bylą įmonei:
- Įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių įmokų;
- Įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų;
- Laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų;
- Įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus;
Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje yra numatytas dar vienas pagrindas – kai įmonė viešai paskelbia apie savo įsipareigojimų nevykdymą ar negalėjimą jų vykdyti. Tačiau ši sąlyga nepriskiriama įmonės nemokumo sąvokos apibrėžimui, nes Įstatymo 9 straipsnio 5 dalis šią sąlygą išskiria kaip savarankišką pagrindą kelti įmonei bankroto bylą atskirai nuo įmonės nemokumo. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymas nereikalauja aukščiau paminėtų pagrindų visumos, užtenka bent vieno iš jų, kad įmonei būtų galima inicijuoti bankroto procesą.
Svarbu žinoti, kad prieš iškeliant bankroto bylą, apie tai reikia informuoti įmonę, kuriai ruošiamasi kelti bankroto bylą. Pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikia nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus, kokiu pagrindu jie atsirado ir įspėjamą, kad tuo atveju, jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą terminą, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas įvykdyti prievolę įspėjime turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų. Jei praėjus pranešime nustatytam terminui įmonė neįvykdo savo įsipareigojimų, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus kreditorius turi pateikti įmonei. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka šalys, nepriklausomai nuo to, kas inicijuoja įmonės bankrotą, yra atleidžiamos nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Tokios garantijos suteikia galimybę apsaugoti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir kreditorių interesus išvengiant papildomų finansinių nuostolių kreipiantis į teismą ir ginant viešąjį interesą.
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra numatytas ir apsidraudimas nuo skuboto ar klaidingo pareiškimo teismui pateikimo - iki tol, kol teismas nepriėmė nutarties iškelti bankroto bylą, pareiškimo galima atsisakyti.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.